Pažįstame ir pasitikime vieni kitais

Vedamės grupę prie vandens telkinio ar kitos gamtinės vietos, pakeliui rinkdami priemones, pavyzdžiui, medieną, akmenis, lapus ir žievę, arba panaudojame tai, kas jau yra vietoje.

Atėjus į vietą, paprašome visų pabūti tyloje, įsiklausyti į gamtos garsus ir vėliau atkurti juos naudojant surinktus gamtos elementus.

Veiklai įsibėgėjant natūraliai atsiranda tam tikras ritmas, prie kurio palaipsniui prisijungia kiekvienas dalyvis – taip kuriama bendra melodija. Norint pasiekti darnią visumą, būtina klausytis vieni kitų ir priderinti savo garsą iki bendro, harmoningai derančio garsumo.

1. Sudarykite vaikų poras.
2. Kiekvienas vaikas gauna po piešinį, bet negali jo rodyti savo partneriui.
3. Vienas vaikas paeiliui išsamiai apibūdina piešinį, o kitas piešia ir spalvina remdamasis tik žodiniu apibūdinimu.
4. Baigę darbą, jie apsikeičia vaidmenimis, vis dar nerodant piešinių savo partneriui.
5. Kai abu baigia piešti, kiekvienas vaikas objektyviai ir subjektyviai dar kartą pasistengia apibūdinti savo gautus piešinius.
6. Galiausiai jie atskleidžia originalius piešinius ir palygina originalo ir atkurtų versijų panašumus ir skirtumus.

Sukurkite tris koncentrinius apskritimus ant žemės, pakankamai didelius, kad visi mokiniai galėtų juose tilpti. Galima juos nupiešti ir kreida. Kiekvienas apskritimas simbolizuos vieną iš zonų.

Apibūdinkite mokiniams kiekvieną zoną. Pirmiausia paprašykite visų atsistoti už apskritimų ribų, tuomet pakvieskite visus tyloje įžengti į vieną iš zonų ir įsivaizduoti, kaip jie jaučiasi, kai būna toje zonoje. Jūs tuo tarpu paaiškinkite apie ką yra zona, kurioje jie stovi. Po kiekvieno paaiškinimo paprašykite jų vėl išeiti iš apskritimų ribų. Panikos zonos paaiškinimą pateikite trumpai, ilgai joje neužsibūkite, nes tai gali būti emociškai jautri zona kai kuriems mokiniams.

• Komforto zona: tai vieta, kurioje žmogus jaučiasi geriausiai ir labiausiai atsipalaidavęs. Jai paprastai priskiriama pažįstama ir įprasta veikla, pavyzdžiui, laiko leidimas su artimais draugais arba vaizdo žaidimų žaidimas. Kūnas atsipalaidavęs, kvėpavimas lengvas, širdies ritmas lėtas arba vidutinis.
• Iššūkių zona: čia per naujas patirtis mokomasi ir augama. Žmogus yra budrus – ne visiškai ramus ar atsipalaidavęs, tačiau nors situacija ir atrodo iššūkinga, ji vis dar jaučiasi kaip įveikiama ir valdoma. Situacijos gali būti labai individualios ir priklauso nuo kiekvieno žmogaus, tačiau kai kam tai gali būti kalbėjimas prieš klasę, anksčiau nebandyto sporto treniruotė arba egzaminas. Būnant šioje zonoje gali prakaituoti delnai, kvėpavimas šiek tiek pagreitėja, gali padažnėti širdies ritmas.
• Panikos zona: šioje zonoje žmogus visiškai išeina iš savo komforto zonos, situacija ir emocijos tampa nebevaldomos. Žmogus nebegali racionaliai mąstyti, emocijos arba kaip tik labai sustiprėja arba tam tikra prasme išsijungia – žmogus gali sustingti ir tarsi atsiriboti nuo išorinio pasaulio. Asmuo patiria distresą ir tai gali tapti traumuojančia patirtimi. Pavyzdys: kopimas uolomis žmogui, kuris labai bijo aukščio.

Po zonų paaiškinimo, pakvieskite visus mokinius atsistoti už apskritimų ribų, paeiliui sakykite skirtingas situacijas ir kvieskite moksleivius įžengti į tą zoną, kuri geriausiai atitinka jų savijautą paminėtoje situacijoje. Pradėkite nuo įprastų, tikėtina, malonių veiklų, pavyzdžiui, ledų valgymas, ėjimas į kiną (tikėtina, kad dauguma bus mažiausiame rate), ir palaipsniui įveskite veiklas, kurios, tikėtina, vieniems bus malonios, o kitiems – ne (pavyzdžiui, siaubo filmų žiūrėjimas). Pakartokite 12 arba 15 klausimų, prieš kiekvieną jų paprašydami mokinių sugrįžti už apskritimų ribų.

Tada paminėkite situacijas susijusias su buvimu lauke, pavyzdžiui, miegoti palapinėje, būti be telefono, naudotis kompasu, leistis į žygius. Pridėkite situacijas, kurios atrodys aktualios. Jei grupė pakankamai brandi, galite paprašyti, kad jie patys įvardintų keletą situacijų. Po kelių įvardintų situacijų, pakvieskite atkreipti dėmesį ir apmąstyti tai, jog tos pačios situacijos vieniems gali būti iššūkis, o kitiems visai ne ir kaip galėtume palaikyti vieni kitus.

1 dalis – Sensorinis tyrinėjimas

Dalyviai suskirstomi į mažas grupeles ir gauna maišelius/krepšelius gamtos elementams, pavyzdžiui, lapams, gėlėms ir akmenims, rinkti. Dalyviai skatinami liesti, užuosti ir stebėti surinktų daiktų spalvas ir tekstūrą.

• Dalyviams, turintiems klausos sutrikimų, galima pateikti vaizdinės aiškinamosios medžiagos.

2 dalis – Gamtos meno kūrimas

Panaudojant surinktus elementus, kiekviena grupė ant popieriaus sukuria “gamtinį koliažą”.

• Norėdami būti kūrybiškesni, dalyviai gali piešti arba pridėti spalvų prie savo medžiagų.
• Motorikos sutrikimų turintiems dalyviams galima parūpinti didesnių teptukų ar kempinių, kad būtų lengviau tepti dažus.

3 dalis – Dalijimasis ir paroda

Baigusios darbus, grupės dalyvauja mini parodoje, kurioje demonstruoja savo koliažus ir dalijasi patirtimi.

• Pasirinktinai galima įrengti ekspozicijos vietą, kad visi galėtų įvertinti kūrinius.
• Veikla baigiama diskusijų ratu apie tai, ko dalyviai išmoko, kaip jautėsi ir kokios akimirkos jiems labiausiai patiko.
• Neprivaloma: Užduoties užbaigimo proga galima pateikti sveiką užkandį.

• Netoksiški dažai ir teptukai
• įvairių tekstūrų popieriaus (švitrinio popieriaus, celofano, popierinių rankšluosčių, servetėlių)
• natūralios medžiagos (lapai, gėlės, šakos)
• Maišeliai ar krepšėliai gamtinėms medžiagoms rinkti
• Dėžės su smėliu ar dirvožemiu, kad būtų tyrinėti pojūčius liečiant
• Kolonėlė su švelnia fonine muzika atpalaiduojančiai atmosferai sukurti

Dalyviai turėtų atsisėsti ratu, visi žiūrėdami į vieną pusę, vienas už kito. Grupės užduotis – iškepti itališką picą, o padėklas, ant kurio ruošiama pica, yra priešais kiekvieną dalyvį – t. y. priekyje sėdinčio dalyvio nugara.

Visi turi atlikti šiuos veiksmus:

• Išminkykite tešlą (masažuokite nugaros raumenis).
• Iškočiokite tešlą (švelnūs platūs judesiai delnais).
• Uždėkite ingredientų (imituoti, kad barstote sūrį švelniai tapšnojant pirštais, mušate kiaušinius ir griežinėliais pjaustote saliamį).
• Įdėkite skardą į orkaitę ir palaukite, kol ji “iškeps”.
• Mėgaukitės pica!

Fasilitatorius / mokytojas demonstruoja kiekvieno žingsnio judesius, užtikrindamas, kad dalyviai sektų jais.

Išėmus pirmąją picą iš krosnies, grupė kepa naują picą – apsisuka taip, kad tie, kurie kiekvieną masažavo, dabar gautų masažą.

Paskutinė dienos veikla – ugnies uždegimas, kuria bus rūpinamasi visą naktį.

Dienos metu sudaromas savanorių sąrašas ir kiekvienam dalyviui paskiriama vienos valandos pamaina prižiūrėti ugnį.

Kai visi eina miegoti, prasideda pirmoji pamaina. Kiekvieno dalyvio užduotis – prižiūrėti ugnį ir atidžiai klausytis nakties gamtos garsų.

Prie ugnies bus padėtas įrankis, kad kiekvienas dalyvis galėtų palikti jo patirtį iliustruojantį pėdsaką.

Po valandos budėtojas pažadina kitą savanorį ir palydi jį prie ugnies. Šis ciklas tęsiasi iki aušros.

Iš kiekvieno patirčių pėdsakų gimusį kūrinį vėliau galima eksponuoti arba panaudoti kitoje veikloje.

Šio užsiėmimo metu grupė virsta mišku, o kiekvienas dalyvis įkūnija skirtingos rūšies medį.

Vienas asmuo atlieka Vėjo vaidmenį, stovi priešais grupę ir rankos judesiais veda grupės judėjimą.

Vėjas kontroliuoja greitį, intensyvumą ir kryptį, o medžiai reaguoja į jo vedimą.

Kiekvienas dalyvis laisvai nusprendžia, koks medis jis yra ir jį įkūnija. Pvz.:

• Stiprus ąžuolas priešinasi vėjui ir juda tik nežymiai.
• Jaunas beržas smarkiai svyruoja nuo kiekvieno vėjo gūsio.
• Pvz. nusvirusios gluosnio šakos banguoja pučiant vėjui.
• Pušis stovi aukšta, linguoja tik jos viršūnė.

Siekiant sustiprinti patirtį, galima pasiūlyti vėjui pradėti vedimą nuo kvėpavimo pratimo (trys gilūs įkvėpimai ir iškvėpimai), iškvepiant taip pat galima skleisti vėjo garsą. Skatinimas giliai kvėpuoti kartu su skleidžiant vėjo garsą gali padėti dalyviams nuraminti nervų sistemą bei pajausti tarpusavio susietumą, nes visi kvėpuoja drauge kaip vienas miškas, o kiekvienas dalyvis yra svarbi to miško dalis.

Šią užduotį galima atlikti naudojant dvi paklodes arba kelis popieriaus lapus, kurie atstos tiltą.

Tikslas – pereiti iš taško A į tašką B neužlipant ant žemės (nes tai – vanduo). Dalyviai gali judėti tik žengdami ant antklodžių ar lapų. Kadangi erdvė bus ribota, dalyviai turės apgalvoti, kaip tai padaryti, todėl ši užduotis padeda lavinti komandinio darbo, komunikacijos bei planavimo gebėjimus.

Pabaigoje galima surengti trumpą aptarimą, akcentuojant tai, kokie sprendimai buvo priimti, kokios buvo jų pasekmės, kaip tai susiję su mūsų kasdienybe, kurioje gyvename kartu su kitais žmonėmis.

• Paklodės/pledai arba popieriaus lapai (galite kūrybiškai panaudoti ir kitas turimas priemones).

• Kad iššūkis būtų didesnis, kiekvienas dalyvis turi pereiti skirtingu būdu (pvz., jei vienas asmuo eina pėsčiomis, kitas turi šokinėti, šliaužti arba rasti kitą būdą).
• Jei dalyviams sunkiai sekasi, tie, kurie jau perėjo, gali kūrybiškai padėti, pavyzdžiui, rankomis pasidaryti kėdę arba pernešti kitą dalyvį ant nugaros.

Sukurkite ramią atmosferą, įjungdami tyliai grojančią foninę muziką. Paprašykite dalyvių atsitiktinai ištraukti vaidmens kortelę iš kepurės, neatskleidžiant savo ištraukto vaidmens kitiems.

Paraginkite dalyvius įsijausti į išsitrauktus vaidmenis. Paaiškinkite, kad jūs garsiai perskaitysite įvairias situacijas ar įvykius. Kaskart, kai jie gali į pateiktą teiginį atsakyti „taip“, jie turėtų žengti vieną žingsnį į priekį. Kitu atveju, jie turėtų likti stovėti vietoje ir nejudėti. Skaitykite teiginius po vieną, kaskart palikdami šiek tiek laiko dalyviams pagalvoti. Pabaigoje pakvieskite visus atkreipti dėmesį į savo galutinę poziciją. Prieš pereidami prie grupinio apibendrinimo ir aptarimo, duokite dalyviams porą minučių išeiti iš savo vaidmenų.

• Iš anksto paruoštos vaidmenų kortelės ant mažų popieriaus lapelių.
• Saugi lauko erdvė, kurioje dalyviai galėtų laisvai judėti.

• Niekada nesate susidūrę su rimtais finansiniais sunkumais.
• Turite padorų būstą, telefoną ir televizorių.
• Visuomenėje, kurioje gyvenate, jūsų kalba, religija ir kultūra yra gerbiama.
• Jūsų nuomonė socialiniais ir politiniais klausimais yra svarbi, į jūsų požiūrį įsiklausoma.
• Kiti žmonės konsultuojasi su jumis svarbiais klausimais.
• Nebijote būti sustabdytas policijos.
• Žinote, kur prireikus kreiptis patarimo ir pagalbos.
• Niekada nesijaučiate diskriminuojamas dėl savo kilmės.
• Turite tinkamą socialinę ir medicininę apsaugą.
• Kartą per metus galite sau leisti atostogauti.
• Galite pasikviesti draugus vakarienės į namus.
• Gyvenate įdomų gyvenimą ir teigiamai vertinate savo ateitį.
• Galite studijuoti ir siekti pasirinktos karjeros.
• Nebijote būti persekiojamas ar užpultas gatvėje ar žiniasklaidoje.
• Galite balsuoti nacionaliniuose ir vietos rinkimuose.
• Galite švęsti svarbias religines šventes su šeima ir draugais.
• Galite dalyvauti tarptautiniame seminare užsienyje.
• Galite bent kartą per savaitę nueiti į kiną ar teatrą.
• Nebijote dėl savo vaikų ateities.
• Bent kartą per tris mėnesius galite nusipirkti naujų drabužių.
• Galite įsimylėti bet kurį žmogų, kurį pasirinksite.
• Jūsų įgūdžiai ir kompetencija yra pripažįstami ir gerbiami visuomenėje.
• Galite naudotis internetu ir gauti iš jo naudos.
• Jūs nebijote klimato kaitos padarinių.
• Galite naršyti bet kurią interneto svetainę nebijodami cenzūros.

• Bedarbė vieniša motina.
• Politinės jaunimo organizacijos pirmininkas/pirmininkė.
• Vietinio banko vadovo dukra.
• Universiteto ekonomikos studentė.
• Sėkmingą greitojo maisto verslą valdančio kinų imigranto sūnus.
• Arabų kilmės musulmonė mergina, gyvenanti su itin religingais tėvais.
• Amerikos ambasadoriaus duktė.
• Privalomąją karinę prievolę atliekantis kareivis.
• Sėkmingos importo ir eksporto įmonės savininkas.
• Jaunuolis, judantis neįgaliojo vežimėliu.
• Į pensiją išėjęs fabriko darbininkas.
• 17 metų romų kilmės mergina, kuri niekada nebaigė pradinės mokyklos.
• Jauno menininko, priklausomo nuo heroino, mergina.
• ŽIV infekuota vidutinio amžiaus prostitutė.
• 22 metų lesbietė.
• Bedarbė universiteto absolventė, ieškanti darbo.
• Afrikiečių kilmės modelis.
• 24 metų pabėgėlė iš Afganistano.
• 27 metų benamis vyras.
• Dokumentų neturintis imigrantas iš Malio.
• 19-metis ūkininko sūnus iš atokaus kalnų kaimelio.

Ši veikla yra stiprus įrankis, padedantis apmąstyti nelygybę ir kvestionuoti meritokratijos mitą. Ji parodo, kad ne visi gyvenime startuoja iš tos pačios pozicijos, o keliai į sėkmę dažnai priklauso nuo socioekonominės padėties, etninės kilmės, lytinės tapatybės ir kitų veiksnių.

Dalyviai skatinami pasidalyti savo patirtimi, reflektuoti apie privilegijas ir susimąstyti, kaip šios nelygybės formuoja realias galimybes gyvenime.

Pradėkite nuo grupės susirinkimo ir supažindinkite su sąmoningo vaikščiojimo koncepcija. Paaiškinkite, kad tai galimybė visapusiškai panirti į pojūčius ir būti dabarties akimirkoje tyrinėjant gamtą. Paraginkite dalyvius atsiriboti nuo trikdžių (pvz., telefonų, garsaus kalbėjimo) ir visiškai susitelkti į ėjimo patirtį.

• Sąmoningumas – tai susitelkimas į esamą akimirką be vertinimo.
• Sąmoningas vaikščiojimas – tai dėmesys kiekvienam žingsniui, aplinkiniams garsams, tekstūrai po kojomis ir kūno ritmui.

Veskite grupę nesudėtinga tako dalimi ir pakvieskite juos eiti tyloje. Eidami periodiškai įvardinkite kvietimus, kurie padėtų jiems išlaikyti dėmesingumą aplinkai.

• 1 žingsnis: “Giliai įkvėpkite. Įkvėpdami pajuskite, kaip oras patenka į plaučius. Iškvėpdami paleiskite bet kokią įtampą ar mintis.”
• 2 žingsnis: “Dabar atkreipkite dėmesį į pėdas. Žengdami kiekvieną žingsnį pastebėkite, kaip jaučiate žemę. Ar ji minkšta, akmenuota, ar nelygi?”
• 3 žingsnis: “Atkreipkite dėmesį į aplinkinius garsus. Ką girdite? Paukščius, vėją, šnarančius lapus?”
• 4 žingsnis: “Kokie kvapai tvyro ore? Ar galite atpažinti kokias nors gėles ar medžius?”
• 5 žingsnis: “Įsižiūrėkite į aplink esančias spalvas – kaip jos keičiasi jums einant? Atkreipkite dėmesį į kokius nors raštus ar detales, kurių galbūt anksčiau nepastebėjote.”

Paraginkite grupę išlaikyti dėmesį ties šiais pojūčiais.

Po raginimų paprašykite grupės dar kelias minutes eiti tyloje, kad jie galėtų visiškai pajusti gamtą. Paraginkite juos pastebėti savo kvėpavimo ir žingsnių ritmą.

Suburkite grupę ir pakvieskite juos pasidalyti savo patirtimi. Užduokite klausimų aptarimui, pvz:

• “Ką pastebėjote savo aplinkoje, ko galbūt nepastebėjote anksčiau?”
• “Koks jausmas buvo vaikščioti tyloje?”
• “Ką pastebėjote savo kūne ar mintyse vaikščiodami?”