Komforto zonos

Sukurkite tris koncentrinius apskritimus ant žemės, pakankamai didelius, kad visi mokiniai galėtų juose tilpti. Galima juos nupiešti ir kreida. Kiekvienas apskritimas simbolizuos vieną iš zonų.

Apibūdinkite mokiniams kiekvieną zoną. Pirmiausia paprašykite visų atsistoti už apskritimų ribų, tuomet pakvieskite visus tyloje įžengti į vieną iš zonų ir įsivaizduoti, kaip jie jaučiasi, kai būna toje zonoje. Jūs tuo tarpu paaiškinkite apie ką yra zona, kurioje jie stovi. Po kiekvieno paaiškinimo paprašykite jų vėl išeiti iš apskritimų ribų. Panikos zonos paaiškinimą pateikite trumpai, ilgai joje neužsibūkite, nes tai gali būti emociškai jautri zona kai kuriems mokiniams.

• Komforto zona: tai vieta, kurioje žmogus jaučiasi geriausiai ir labiausiai atsipalaidavęs. Jai paprastai priskiriama pažįstama ir įprasta veikla, pavyzdžiui, laiko leidimas su artimais draugais arba vaizdo žaidimų žaidimas. Kūnas atsipalaidavęs, kvėpavimas lengvas, širdies ritmas lėtas arba vidutinis.
• Iššūkių zona: čia per naujas patirtis mokomasi ir augama. Žmogus yra budrus – ne visiškai ramus ar atsipalaidavęs, tačiau nors situacija ir atrodo iššūkinga, ji vis dar jaučiasi kaip įveikiama ir valdoma. Situacijos gali būti labai individualios ir priklauso nuo kiekvieno žmogaus, tačiau kai kam tai gali būti kalbėjimas prieš klasę, anksčiau nebandyto sporto treniruotė arba egzaminas. Būnant šioje zonoje gali prakaituoti delnai, kvėpavimas šiek tiek pagreitėja, gali padažnėti širdies ritmas.
• Panikos zona: šioje zonoje žmogus visiškai išeina iš savo komforto zonos, situacija ir emocijos tampa nebevaldomos. Žmogus nebegali racionaliai mąstyti, emocijos arba kaip tik labai sustiprėja arba tam tikra prasme išsijungia – žmogus gali sustingti ir tarsi atsiriboti nuo išorinio pasaulio. Asmuo patiria distresą ir tai gali tapti traumuojančia patirtimi. Pavyzdys: kopimas uolomis žmogui, kuris labai bijo aukščio.

Po zonų paaiškinimo, pakvieskite visus mokinius atsistoti už apskritimų ribų, paeiliui sakykite skirtingas situacijas ir kvieskite moksleivius įžengti į tą zoną, kuri geriausiai atitinka jų savijautą paminėtoje situacijoje. Pradėkite nuo įprastų, tikėtina, malonių veiklų, pavyzdžiui, ledų valgymas, ėjimas į kiną (tikėtina, kad dauguma bus mažiausiame rate), ir palaipsniui įveskite veiklas, kurios, tikėtina, vieniems bus malonios, o kitiems – ne (pavyzdžiui, siaubo filmų žiūrėjimas). Pakartokite 12 arba 15 klausimų, prieš kiekvieną jų paprašydami mokinių sugrįžti už apskritimų ribų.

Tada paminėkite situacijas susijusias su buvimu lauke, pavyzdžiui, miegoti palapinėje, būti be telefono, naudotis kompasu, leistis į žygius. Pridėkite situacijas, kurios atrodys aktualios. Jei grupė pakankamai brandi, galite paprašyti, kad jie patys įvardintų keletą situacijų. Po kelių įvardintų situacijų, pakvieskite atkreipti dėmesį ir apmąstyti tai, jog tos pačios situacijos vieniems gali būti iššūkis, o kitiems visai ne ir kaip galėtume palaikyti vieni kitus.