Susipažinimas

• Mokiniai sudaro poras ir atsistoja į dvi lygiagrečias linijas, vienas šalia kito su savo partneriu.
• Viena linija (pvz., kairė) nejuda, o kita (pvz., dešinė) po kiekvieno raundo pajuda per vieną žmogų į priekį.
• Grupės fasilitatorius paaiškina, kaip svarbu aktyviai klausytis nepertraukiant ir nevertinant.

1. Fasilitatorius paskelbia diskusinį klausimą, apie kurį poros turi pasikalbėti.
2. Poros eidamos kalbasi šiuo klausimu.
3. Praėjus 2 minutėms (arba kitam laikui, atsižvelgiant į įsitraukimą), vadovas duoda ženklą pasikeisti partneriais.
   • Nejudanti linija lieka vietoje, o judanti linija žengia per vieną žmogų į priekį, kad sudarytų porą su kitu asmeniu.
   • Pirmasis judančios linijos mokinys eina į galą.
4. Dar labiau struktūruotas variantas:
   • Fasilitatorius kaskart paskirsto kalbėjimo vaidmenis (pvz., kairioji pusė kalba pirma, dešinioji klausosi).
   • Du signalai: Pirmuoju signalu pranešama apie pasikeitimą vaidmenimis (kalbėtojas, klausytojas), antruoju – apie pasikeitimą partneriais.
5. Procesas kartojamas su nauju klausimu ir nauju partneriu.

Mokiniai atsistoja veidu į partnerius dviem eilėmis, laikydamiesi to paties partnerių pasikeitimo modelio, kaip ir pasivaikščiojimo versijoje.

1. Jei visą likusį gyvenimą galėtumėte valgyti tik vieną patiekalą, koks jis būtų?
2. Jei turėtumėte išsaugoti tik vieną metų laiką, kuris tai būtų ir kodėl?
3. Jei galėtumėte panaikinti vieną pamoką, kuri pamoka tai būtų ir kodėl?
4. Jei galėtumėte pridėti naują pamoką, kokia tai pamoka būtų ir kodėl?
5. Jei galėtumėte gyventi bet kurioje pasaulio vietoje, kur ir kodėl gyventumėte?
6. Jei jums reikėtų pasirinkti vieną vietą savo šalyje, kur norėtumėte gyventi, kur tai būtų ir kodėl?
7. Kokia profesija jus domina ir atrodo įdomi? Kodėl?
8. Jei taptumėte mokyklos direktoriumi, kokius pokyčius įgyvendintumėte?
9. Jei taptumėte savo šalies prezidentu, kokius du pokyčius norėtumėte įgyvendinti šalyje?
10. Nurodykite tris dalykus, kurie jums patinka šioje klasėje.
11. Prisiminkite ir pasidalykite bent viena smagia akimirka, nutikusia mokykloje.
12. Raskite tris panašumus ir vieną skirtumą su savo partneriu.
13. Prisiminkite akimirką, kai tikrai pasijutote šios grupės dalimi. Kokia tai buvo akimirka?
14. Prisiminkite akimirką, kai pasijutote šioje klasėje nejaukiai – galbūt jautėtės vieniši, nusiminę ar nusivylę. Kas nutiko ir kodėl taip jautėtės?
15. Ką kiekvienas galėtų padaryti, kad santykiai klasėje dar labiau sustiprėtų?

• Kiekvienam dalyviui duokite po vieną A5 formato popieriaus lapą ir rašiklį arba pieštuką.
• Kiekvienas dalyvis ant popieriaus lapo nupiešia laikrodį ir pažymi visas 12 valandų.

I dalis. Susitikimų organizavimas

• Prie kiekvienos valandos žymos laikrodyje dalyviai užrašo kito dalyvio, su kuriuo susitiks tuo metu, vardą ir pavardę. Susitikimai gali vykti poromis arba grupelėmis po tris (pvz.: jei kažkurią valandą nebelieka laisvų žmonių)

II dalis: Diskusijų raundai

• Vedėjas paskelbia konkrečią valandą (pvz., “Jau 3 valanda”) ir pateikia diskusijos temą arba klausimą.
• Temos gali būti įvairios – nuo paprastų ir smagių temų ledams pralaužti iki klausimų gilesniems pokalbiams.
• Kiekvienas pokalbis trunka 2 minutes (arba ilgiau, jei reikia).
• Pasibaigus laikui, paskelbiama kita susitikimo valanda ir pateikiamas naujas klausimas.
• Taip tęsiasi tol, kol įvyksta visi 12 “susitikimų”, kuriuose aptariama 12 skirtingų temų.

Pakvieskite dalyvius susėsti į ratą ir aptarkite:

• Ką sužinojote vieni apie kitus?
• Kokių bendrų temų ar interesų atradote?

Suskirstykite grupę į poras ir pakvieskite dalyvius atsisėsti vienas priešais kitą.

Vienas dalyvis vaizduoja įvairius judesius (pvz., šoka, valgo, žaidžia), o kitas veikia kaip „veidrodis“, tuo pačiu metu kuo tiksliau atkartoja rodomus judesius.

Kortelių kūrimas

Paruoškite “Bingo” korteles su 5×5 dydžio tinkleliu, kiekviename kvadratėlyje nurodykite objektą, vietą ar situaciją, kurią dalyviai turės užfiksuoti nuotraukoje. Pavyzdžiai:

• Medis
• Parko suoliukas
• Gatvės meno sieninė tapyba
• Naminis gyvūnas
• Fontanas
• Paminklas
• gėlė ir kt.

Kiekvienai grupei skirkite tam tikrą laiką (pvz., 1-2 val.), per kurį ji turi ištyrinėti aplinką ir nufotografuoti savo kortelėje esančius objektus. Užfiksavę kokį nors objektą, jie Bingo kortelėje pažymi atitinkamą kvadratėlį.

Kai grupė nuotraukomis užpildo eilutę (horizontalią, vertikalią arba įstrižą), ji grįžta į susitikimo vietą ir šaukia “Bingo!”.

• Pirmoji komanda, kuri užbaigia eilutę ir patvirtina savo nuotraukas, laimi prizą (neprivaloma).
• Kiti dalyviai gali tęsti, kol atsiras papildomų laimėtojų arba baigsis laikas.

Kad veikla taptų įdomesnė, apsvarstykite galimybę pridėti iššūkių ar temų, pvz:

• “Kūrybiškiausia nuotrauka”.
• “Geriausia grupės nuotrauka”.
• “Juokingiausias užrašas”.

Skatinkite dalyvius dalytis savo nuotraukomis socialiniuose tinkluose naudojant tam tikrą hashtagą, taip skatindami sąveiką ir bendruomenės įsitraukimą.

• Bingo kortelės (5×5 tinklelis su vietų ir (arba) objektų paveikslėliais ar aprašymais)
• Fotoaparatas arba išmanusis telefonas nuotraukoms daryti
• Rašiklis arba žymeklis užpildytiems kvadratėliams pažymėti
• Nedideli prizai nugalėtojams (neprivaloma)

1. Dalyviai suskirstomi poromis ir susėda nugaromis vienas į kitą.
2. Piešimo etapas – vienas dalyvis ant popieriaus lapo nupiešia paprastą objektą (pvz., namą, medį ar gyvūną).
3. Žodinis apibūdinimas – tas, kuris piešė detaliai apibūdina savo piešinį partneriui, neatskleisdamas kas tai per objektas. Pavyzdžiui: „Aš nupiešiau apskritimą, o apskritimo viduje yra du maži taškeliai.“ Tačiau negalima tiesiogiai įvardinti, pavaizduoto objekto.
4. Atkūrimas – klausytojas bando atkurti piešinį remdamasis tik žodiniais nurodymais, nematydamas originalo.
5. Palyginimas ir refleksija – Kai abu baigia, jie palygina savo piešinius – dažnai atsiranda juokingų ir kūrybiškų skirtumų.
6. Partnerių kaita – Kad skatintume socialinį bendravimą, atlikus užduotį dalyviai pakeičia partnerius ir veiklą pakartoja su nauju žmogumi.

• Popierius
• Spalvoti pieštukai
• Pieštukai

Suskirstykite dalyvius į komandas po 3-5 narius. Kiekviena komanda iš pateiktų medžiagų sukurs savo pastogę ir parinks jai geriausią vietą jūsų nurodytoje teritorijoje. Prieš pradėdami, dalyviai turės kelias minutes aplinkos stebėjimui ir tyrinėjimui bei apsvarstymui, kaip natūralūs elementai (pvz.: medžiai ar akmenys), gali pasitarnauti statant pastogę.

Užduočiai atlikti komandos turės 15 minučių. Skatinama taip pat panaudoti ir rastas natūralias medžiagas, pavyzdžiui, nukritusias šakas, lapus ar akmenis, tačiau svarbu tai daryti atsakingai – nekenkiant aplinkai ir jos netrikdant.

Pasibaigus laikui, kiekviena grupė pristatys savo pastogę ir paaiškins jos savybes.

Galima reguliuoti žaidimo sudėtingumą įvedant tam tikrus apribojimus, pavyzdžiui, neleidžiant kalbėti. Taip pat apribojimai gali būti paskirti ir kiekvienam grupės nariui atskirai (pusei grupės galima užrišti akis, leidžiant jiems liesti medžiagas, o kita pusė – gali matyti, tačiau negali liesti statybinių priemonių). Siekiant padidinti iššūkį ir sustiprinti ryšį su gamta, taip pat galima be duoto brezento ir virvės, leisti papildomai naudoti tik rastas natūralias medžiagas.

• Brezentas (po 1 kiekvienai grupei)
• Džiuto virvė (po mažiausiai 6 skirtingo ilgio gabalėlius kiekvienai grupei)
• Papildomos medžiagos: vaikščiojimo lazdos, palapinės kuoliukai ir bet kokios natūraliai surinktos medžiagos, pavyzdžiui, nukritusios šakos, akmenys ar lapai.

Sukurkite tris koncentrinius apskritimus ant žemės, pakankamai didelius, kad visi mokiniai galėtų juose tilpti. Galima juos nupiešti ir kreida. Kiekvienas apskritimas simbolizuos vieną iš zonų.

Apibūdinkite mokiniams kiekvieną zoną. Pirmiausia paprašykite visų atsistoti už apskritimų ribų, tuomet pakvieskite visus tyloje įžengti į vieną iš zonų ir įsivaizduoti, kaip jie jaučiasi, kai būna toje zonoje. Jūs tuo tarpu paaiškinkite apie ką yra zona, kurioje jie stovi. Po kiekvieno paaiškinimo paprašykite jų vėl išeiti iš apskritimų ribų. Panikos zonos paaiškinimą pateikite trumpai, ilgai joje neužsibūkite, nes tai gali būti emociškai jautri zona kai kuriems mokiniams.

• Komforto zona: tai vieta, kurioje žmogus jaučiasi geriausiai ir labiausiai atsipalaidavęs. Jai paprastai priskiriama pažįstama ir įprasta veikla, pavyzdžiui, laiko leidimas su artimais draugais arba vaizdo žaidimų žaidimas. Kūnas atsipalaidavęs, kvėpavimas lengvas, širdies ritmas lėtas arba vidutinis.
• Iššūkių zona: čia per naujas patirtis mokomasi ir augama. Žmogus yra budrus – ne visiškai ramus ar atsipalaidavęs, tačiau nors situacija ir atrodo iššūkinga, ji vis dar jaučiasi kaip įveikiama ir valdoma. Situacijos gali būti labai individualios ir priklauso nuo kiekvieno žmogaus, tačiau kai kam tai gali būti kalbėjimas prieš klasę, anksčiau nebandyto sporto treniruotė arba egzaminas. Būnant šioje zonoje gali prakaituoti delnai, kvėpavimas šiek tiek pagreitėja, gali padažnėti širdies ritmas.
• Panikos zona: šioje zonoje žmogus visiškai išeina iš savo komforto zonos, situacija ir emocijos tampa nebevaldomos. Žmogus nebegali racionaliai mąstyti, emocijos arba kaip tik labai sustiprėja arba tam tikra prasme išsijungia – žmogus gali sustingti ir tarsi atsiriboti nuo išorinio pasaulio. Asmuo patiria distresą ir tai gali tapti traumuojančia patirtimi. Pavyzdys: kopimas uolomis žmogui, kuris labai bijo aukščio.

Po zonų paaiškinimo, pakvieskite visus mokinius atsistoti už apskritimų ribų, paeiliui sakykite skirtingas situacijas ir kvieskite moksleivius įžengti į tą zoną, kuri geriausiai atitinka jų savijautą paminėtoje situacijoje. Pradėkite nuo įprastų, tikėtina, malonių veiklų, pavyzdžiui, ledų valgymas, ėjimas į kiną (tikėtina, kad dauguma bus mažiausiame rate), ir palaipsniui įveskite veiklas, kurios, tikėtina, vieniems bus malonios, o kitiems – ne (pavyzdžiui, siaubo filmų žiūrėjimas). Pakartokite 12 arba 15 klausimų, prieš kiekvieną jų paprašydami mokinių sugrįžti už apskritimų ribų.

Tada paminėkite situacijas susijusias su buvimu lauke, pavyzdžiui, miegoti palapinėje, būti be telefono, naudotis kompasu, leistis į žygius. Pridėkite situacijas, kurios atrodys aktualios. Jei grupė pakankamai brandi, galite paprašyti, kad jie patys įvardintų keletą situacijų. Po kelių įvardintų situacijų, pakvieskite atkreipti dėmesį ir apmąstyti tai, jog tos pačios situacijos vieniems gali būti iššūkis, o kitiems visai ne ir kaip galėtume palaikyti vieni kitus.