Priklausymo jausmas

• Mokiniai sudaro poras ir atsistoja į dvi lygiagrečias linijas, vienas šalia kito su savo partneriu.
• Viena linija (pvz., kairė) nejuda, o kita (pvz., dešinė) po kiekvieno raundo pajuda per vieną žmogų į priekį.
• Grupės fasilitatorius paaiškina, kaip svarbu aktyviai klausytis nepertraukiant ir nevertinant.

1. Fasilitatorius paskelbia diskusinį klausimą, apie kurį poros turi pasikalbėti.
2. Poros eidamos kalbasi šiuo klausimu.
3. Praėjus 2 minutėms (arba kitam laikui, atsižvelgiant į įsitraukimą), vadovas duoda ženklą pasikeisti partneriais.
   • Nejudanti linija lieka vietoje, o judanti linija žengia per vieną žmogų į priekį, kad sudarytų porą su kitu asmeniu.
   • Pirmasis judančios linijos mokinys eina į galą.
4. Dar labiau struktūruotas variantas:
   • Fasilitatorius kaskart paskirsto kalbėjimo vaidmenis (pvz., kairioji pusė kalba pirma, dešinioji klausosi).
   • Du signalai: Pirmuoju signalu pranešama apie pasikeitimą vaidmenimis (kalbėtojas, klausytojas), antruoju – apie pasikeitimą partneriais.
5. Procesas kartojamas su nauju klausimu ir nauju partneriu.

Mokiniai atsistoja veidu į partnerius dviem eilėmis, laikydamiesi to paties partnerių pasikeitimo modelio, kaip ir pasivaikščiojimo versijoje.

1. Jei visą likusį gyvenimą galėtumėte valgyti tik vieną patiekalą, koks jis būtų?
2. Jei turėtumėte išsaugoti tik vieną metų laiką, kuris tai būtų ir kodėl?
3. Jei galėtumėte panaikinti vieną pamoką, kuri pamoka tai būtų ir kodėl?
4. Jei galėtumėte pridėti naują pamoką, kokia tai pamoka būtų ir kodėl?
5. Jei galėtumėte gyventi bet kurioje pasaulio vietoje, kur ir kodėl gyventumėte?
6. Jei jums reikėtų pasirinkti vieną vietą savo šalyje, kur norėtumėte gyventi, kur tai būtų ir kodėl?
7. Kokia profesija jus domina ir atrodo įdomi? Kodėl?
8. Jei taptumėte mokyklos direktoriumi, kokius pokyčius įgyvendintumėte?
9. Jei taptumėte savo šalies prezidentu, kokius du pokyčius norėtumėte įgyvendinti šalyje?
10. Nurodykite tris dalykus, kurie jums patinka šioje klasėje.
11. Prisiminkite ir pasidalykite bent viena smagia akimirka, nutikusia mokykloje.
12. Raskite tris panašumus ir vieną skirtumą su savo partneriu.
13. Prisiminkite akimirką, kai tikrai pasijutote šios grupės dalimi. Kokia tai buvo akimirka?
14. Prisiminkite akimirką, kai pasijutote šioje klasėje nejaukiai – galbūt jautėtės vieniši, nusiminę ar nusivylę. Kas nutiko ir kodėl taip jautėtės?
15. Ką kiekvienas galėtų padaryti, kad santykiai klasėje dar labiau sustiprėtų?

Mokiniai stebi aplinką ir pasirenka gamtos elementą, kurį norėtų įkūnyti, pavyzdžiui, medį, svyrančią žolę, paukštį, vandenį, vėją ar drugelį – viską, ką mato ar jaučia gamtoje.

Yra du pratimo variantai:

1. Šaradų versija: Vienas mokinys suvaidina pasirinktą gamtos elementą, o kiti spėlioja, kas tai yra.
2. Judėjimo vienu metu versija: Visi mokiniai laisvai juda apibrėžtoje erdvėje, vienu metu atlikdami pasirinkto gamtos elemento įkvėptus judesius. Po to visi susirenka į ratą ir kiekvienas pasidalina kokį elementą pasirinko ir parodo judesį, kuris judant buvo maloniausias. Visa grupė pakartoja rodomą judesį.

Tikslas:

Tikslas: Skatinti komandinį darbą, pasitikėjimą, aktyvų klausymąsi ir kūrybišką problemų sprendimą, įveikiant kliūtis, naudojant verbalinį ir neverbalinį bendravimą.

1. Pasiruošimas: Žaidimo zonoje pažymėkite starto ir finišo liniją.
2. Pasirinkite du mokinius:
   • Vienam mokiniui užrišamos akys ir jis pradeda nuo pradžios.
   • Kitas mokinys stovi prie finišo linijos ir atlieka vedančiojo žodžiu vaidmenį.
3. Sukurkite kliūtis: Likę mokiniai išsibarsto tarp starto ir finišo linijų ir viso žaidimo metu stovi nekeisdami savo vietos ir neskleisdami jokių garsų
4. Vedimas:
   • Mokinys, kuriam užrištos akys, atidžiai klausosi žodinių vadovo nurodymų, kad išvengtų kliūčių ir pasiektų finišo liniją.
   • Jei jis paliečia kliūtį (kitą mokinį), turi grįžti į startą ir bandyti dar kartą.
5. Sudėtingesnis variantas nekalbant:
   • Komanda turi sukurti nežodinius sutarinius signalus (pvz.: suplojimus, tryptelėjimus, spragtelėjimus pirštais ir pan.), kad padėtų mokiniams užrištomis akimis susiorientuoti
   • Neleidžiant kalbėti, skatinamas kūrybiškumas bendraujant.
   • Siekiant dar labiau padidinti iššūkį, vienu metu užrištomis akimis gali būti du moksleiviai.

Užsiėmimas prasideda žaidimais ir lengvais judesiais basomis ant žolės. Vadovas dalyviams duoda nurodymus, kviesdamas sutelkti dėmesį į kellią, kurį jie yra nuėję. Užsiėmimo pabaigoje visi susodinami ratu: kiekvienas dalyvis stengiasi kuo išsamiau papasakoti apie savo gyvenimo kelią, kurį jis ar ji yra nuėjusi, paaiškindamas, kodėl jis toks svarbus ir kaip atsirado. Po pasidalijimo kiekvienam duodama molio ir virvė – vaikai, spausdami virvę į molį, atkuria savo kelią atspaude.
Užduotį galima baigti refleksija.

Teritorija, kurioje būtų galima rasti natūralių medžiagų, pavyzdžiui, lapų, akmenų, šakelių ir pan.

Paprašykite dalyvių būti sąmoningais ir neplėšyti bei nepažeisti gyvų medžių, gėlių ar gyvų būtybių.

Įžanga (15 minučių):

• Aptarkite mandalas kaip vienybės ir pusiausvyros simbolius.
• Parodykite pavyzdžių (popieriuje arba skaitmeniniu formatu), kad pasisemtumėte įkvėpimo.

Tyrinėkite ir rinkite (30-45 min.):

• Poromis arba mažomis grupelėmis dalyviai renka gamtines medžiagas, kad sukurtų bendrą mandalą.
• Nustatykite aiškias ribas, kad nebūtų pakenkta jokiems augalams ar gyvūnams.

Dizainas ir mandalos kūrimas (1 val.):

• Visa grupė bendradarbiauja, kad suprojektuotų ir sukurtų vieną didelę mandalą.
• Skatinkite bendravimą, kompromisus ir bendrą sprendimų priėmimą.

Refleksija (30 min.):

• Baigę darbą, susėskite ratu aplink mandalą ir aptarkite: